| | Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
Klaipëdos universitetas
Universitetinë sielovada III: Akademinës pastoracijos ugdymo uþdaviniai
Akademinës sielovados pagrindiniu uþdaviniu iðlieka evangelizacija, taèiau ði evangelizacija yra specifinë, nes skirta intelektualams, kurie - kaip pastebi F. Schuller - jauèia poreiká paþinti Jëzø Kristø kitoje ðviesoje, negu per vaikystëje iðmoktas þinias. O visi kiti uþdaviniai pasitarnauja tik dar didesniam humanizmo atëjimui á universitetinæ aplinkà. Universitetinës sielovados ugdymo uþdaviniai ðiandienos universitetuose bûtø sekantys:
Asmeniniu pavyzdþiu liudyti prisikëlusá Kristø, kad studentija taptø „visuomenës statydintojais“ (Ecclesia in Europa, nr. 41), kurie vadovautøsi artimo meilës principu. Vadovaujantis Dievo þodþiu, sustiprinti ir paremti tiek profesûros, tiek studentijos asmeniðkà, individualø tikëjimo iðgyvenimà, nepaþeidþiant þmogaus apsisprendimo laisvës bei padëti akademinës visuomenës asmenims ásijungti á tikinèiøjø bendruomenæ. Akademinës pastoracijos uþdavinys padëti átikëjusiems intelektualams atrasti savo vietà uþ universitetø ribø vietinëse Baþnyèiose, t.y., po galbût „vaikiðko tikëjimo“ ar netikëjimo tarpsnio padëti pagrindus, kad akademinë visuomenë gebëtø betarpiðkai ðvæsti tikëjimà ir iðpaþinti já pagal Baþnyèios tradicijà, kartu þinant tokio kalbëjimo apie Dievo paslaptá reliatyvumà ir priklausomybæ nuo laiko (plg. Schuller, F., Niekada nepamirðtame, kad galite rinktis, Naujasis þidinys, Vilnius, Aidai 2001/6, p. 318-325).
Labai svarbu, jog akademinë pastoracija skatintø tarpdisciplininá dialogà. Universitetinës disciplinos kartu su religijos mokslais gali atsakyti á daugelá iðkylanèiø klausimø. Teologiniai tyrinëjimai neturëtø atsilikti nuo mokslinës paþangos, o universitetinës disciplinos neturëtø atsisakyti religijos mokslø, nes ðiandien pasaulyje nebeámanoma áveikti civilizacijos problemø, orientuojantis tik á moksliná – techniná progresà, bet reikalinga ir metafizinë kryptis.
Universitetinëje kultûroje labai svarbu, kad akademinë sielovada pasiûlytø konkreèius kelius asmeniðkam krikðèioniðkam ryþtingumui ir atsakomybei brandinti. Šiandien ypatingai susiduriama su korupcija, todël yra labai svarbu, kad universitetuose bûtø ruoðiami ne tik kompetentingi profesijø specialistai, bet ir teisingi valdininkai, ásiklausantys á paprastø þmoniø bëdas., nes daþnai jaunimas baigæs universitetus uþima vadovaujanèius postus.
Kadangi universitetinæ kultûrà sudaro ir ávairiø tikëjimø ar religijø asmenys, akademinë sielovada turëtø skatinti tarpusavio paþinimà, supratingumà ir pasirengimà bendradarbiauti. Ekumeninis liudijimas ir bendradarbiavimas gali bûti ypaè vaisingas akademinëje terpëje studijuojant socialinius klausimus ir apskritai giliau gvildenant visus klausimus, susijusius su þmogumi ir jo egzistencijos bei veiklos prasme (plg. Katalikiðkojo auklëjimo kongregacija, Popieþiðkoji pasaulieèiø taryba, Popieþiðkoji kultûros taryba, Baþnyèia universitete ir universitetinëje kultûroje, 1994/05/22 www.lcn.lt/bzinios).
Akademinë sielovada turi bûti misionieriðko pobûdþio nepamirðtant silpnesniøjø, kurie gali pakliûti á ávairius struktûros savanaudiðkus tikslus. Akademinë sielovada turëtø padëti ginti tokiø asmenø teises ir padëti pasijusti pilnaverèiais asmenimis.
Taigi, akademinë sielovada universitete, turëdama konkreèius uþdavinius, turi padëti universiteto studentams ir dëstytojams susitikti su Kristumi, kuris nori, kad kiekvienas asmuo bûtø laimingas ir viltingas, nebijantis ateities. „Að atëjau, kad þmonës turëtø gyvenimà, - kad apsèiai jo turëtø“ (Jn 10, 10).
Norint gauti teigiamus pastoracijos ugdymo rezultatus, Baþnyèia skatina „Dievo þodá skelbti metodais, labiausiai atitinkanèiais ávairiø þmoniø grupiø ir daugelio profesiniø terpiø poreikius, kad Kristaus ðviesa ásiskverbtø á kiekvienà þmoniø gyvenimo sritá ir iðganymo fermentas ið vidaus perkeistø socialiná gyvenimà“ (Jonas Paulius II, Catechesi Tradentae, Vilnius, 1996, p. 128). Vadinasi, ðiandien reikia naujai bei átikinamiau Evangelijà pristatyti universitete, bei jos skelbimui panaudoti efektingesnius pastoracinius metodus ir bûdus. Remiantis aukðèiau minëtu katalikiðko auklëjimo kongregacijos dokumentu „Baþnyèia universitete ir universitetinëje kultûroje“ bûtina iðskirti universitetinës sielovados ugdymo bûdus:
Pastoracijos sëkmei reikalinga malda, kurios metu praðoma Šventosios Dvasios pagalbos, kad padëtø áþvelgti esamà situacijà ir tinkamai bûtø galima áterpti Evangelijos gyvybinæ sëklà.
Individualus asmenø evangelizavimas padeda uþmegzti dialogà su konkreèiais vyrais ir moterimis, dëstytojais ir studentais; padeda þmogui atsiliepti á Šventosios Dvasios paskatas atnaujinti ir áþvelgti buvimo prasmæ ðiame gyvenime.
Grupinis asmenø evangelizavimas. Juo Evangelinë þinia pasiekia ne vienà þmogø, o visà grupæ. Grupëje yra ugdomas bendruomeninis jausmas, kuris pabrëþia asmenø svarbà vienas kito atþvilgiu. Taip yra maþinamas izoliacinis laukas, susvetimëjimas ir kuriama pasitikëjimo dvasia.
Dievo þodþio skaitymas (lectio divina). Šventasis Raðtas yra svarbiausias krikðèioniðkojo dvasingumo ugdymo ðaltinis: „visas Raðtas yra Dievo ákvëptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklëti teisumui“ (2 Tim 3,16). Dievo þodþio skaitymas ir apmàstymas tampa efektyvi nuoroda akademiniam jaunimui, besiblaðkanèiam sekuliarizuotoje visuomenëje, ieðkant tiesos.
Ávairiø katalikiðkø maldos grupeliø, sàjûdþiø kûrimas bei palaikymas. Šios grupës tampa gyvos liudininkës visai universitetinei bendruomenei bei atidaro studijuojanèiam jaunimui vartus á gilesná Evangelijos paþinimà ir meilës tarnybà. Toks pastoracijos bûdas kelia tikslà auklëti bei globoti jaunuolius, turinèius tikëjimo dvasia sutikti konkreèià aplinkos bei veiklos, á kurià jie ásitraukæ, tikrovæ.
Krikðèioniðkosios tikybos teologijos fakultetø ir katedrø kûrimas universitetuose. Šiø fakultetø ir katedrø kûrimas sudaro galimybæ skleisti humanistines idëjas bei pasiekti kitø profesiniø studijø studentus bei dëstytojus.
Ávairiø sielovados stoteliø kûrimas studentø bendrabuèiuose, kur jaunimas susiduria su situacija, kai daugelis krikðèioniðkø ir moraliniø vertybiø atsiduria lyg ðeðëlyje, o á pirmà vietà iðkyla vartotojiðkas poþiûris, asmens orumo negerbimas.
Pastoracija pasiekia geresniø rezultatø, kai remiasi grupe þmoniø, besirûpinanèia akademinës bendruomenës dvasinëmis vertybëmis. Šià funkcijà puikiai gali atlikti pastoracinë taryba, kuri padëtø ieðkoti ir atrasti atsakymus á esminius gyvenimo klausimus. Pastoracijos tarybà turëtø sudaryti tikintys dëstytojai, studentai bei kapeliono institucija.
Ávairiø konferencijø bei seminarø rengimas tikëjimo klausimais sudaro galimybes tobulëti tiek studentams, tiek ir patiems dëstytojams. Meninës raiðkos vakarai, tæsiami Agapës, t.y. pasidalinimo mintimis bei vaiðëmis, suteikia galimybæ geriau paþinti vieniems kitus.
Bendruomeniðkumo virðûnë yra liturginis ðventimas, kurio metu gali susirinkti visi universiteto bendruomenës nariai, iðpaþástantys tà patá tikëjimà. Šventasis Raðtas sako: „nebëra nei þydo, nei graiko; nebëra nei vyro, nei moters: visi jûs esate viena Kristuje Jëzuje“ (Gal 3, 28). Taigi, liturginio ðventimo metu nebëra nei dëstytojo, nei studento, nei universiteto personalo darbuotojo, o yra tikintieji, kurie liudija Kristaus meilæ artimui.
Bendradarbiavimas su universiteto studentø sàjunga, darant tyrimus ir apklausas, padëtø realiai nustatyti dirbanèiøjø ir studijuojanèiøjø problemas, norus, pasiûlymus bei katalikø ir kitø konfesijø krikðèioniø skaièiø. Taip pastoracinë taryba galëtø priimti tam tikrus sprendimus vykdant savo misijà.
Kiekvienas universitetas privalëtø turëti koplyèià, kaip Evangelijos tiesos sklaidos centrà. Koplyèios buvimas universitete sudarytø sàlygas studentams ir dëstytojams tobulinti dvasiná gyvenimà per individualià bei bendruomeninæ veiklà.
Taigi, sielovadiniø tarnybø kûrimas aukðtosiose mokyklose pasitarnautø visapusiðkam jauno þmogaus ugdymui, kuris sugebëtø iðgyventi tikëjimà konkreèioje realybëje, savo visuomenëje bei galëtø gauti atsakymus á jam rûpimus egzistencinius klausimus ir visokeriopà dvasinæ paramà. Pastoracinis ugdymas gali sumaþinti tam tikrà distanciná atstumà tarp studentø ir dëstytojø bei padëti kurti krikðèioniðkà ir bendraþmogiðkà bendrystæ paèioje akademinëje visuomenëje.
Bus daugiau |
á pradþià
á virðø